Per apgaulės, konkėnėmus, žudīmus ivedus krikščionībė Žemaitėjuo, mūsa pruotėvē toliau rīnkuos pri švėntū ožoulū, kūliu ėr alkakālniu, tudiel prasidiejė žemaitiu švėntvėičiu naikinėms. Križiuotē pjuovė švėntus ožoulus, ont švėntvėičiu statė koplīčias, krīžius ėr bažnīčės.
Per šīmtus mētu netekuom švėntūju sēngiriu, vikdīta melioracijė išdarkė švėntvėitės, o svetėms tikiejėms pakeitė prigimtėni. Kad ėr kėik mētu mūsa prigīmtis bova trėnama, dar īr išlėkusiu žemaitiu švėntvėičiu.
Kvėitām Jomis kārtu patirinietė užmėrštas vėitas ėr susėpažīntė su senuovės žemaitiu dvasėniu pasauliu.

Uždaryti Mano krepšelis
Neseniai peržiūrėtas Uždaryti
Uždaryti

Uždaryti
Navigacija
Kategorijos